Nors Lietuva istoriškai ir geografiškai yra laikoma viena stabiliausių Europos valstybių, klausimas apie žemės drebėjimo galimybę mūsų šalyje kyla vis dažniau. Naujienų antraštės apie Baltijos regione fiksuojamus seisminius virpesius neretai sukelia baimę ar bent jau abejonių dėl mūsų pastatų patikimumo bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Svarbu suprasti, kad žemės drebėjimai nėra vien tolimų, kalnuotų regionų ar tektoninių plokščių sandūrose esančių šalių problema, tačiau jų pobūdis Lietuvoje yra iš esmės kitoks nei, pavyzdžiui, Japonijoje ar Turkijoje. Šiame straipsnyje nuodugniai išnagrinėsime, kodėl Lietuvoje žemės drebėjimai yra reti, kokio stiprumo jie gali būti ir kaip kiekvienas gyventojas turėtų elgtis susidūręs su neįprastu žemės drebėjimu.
Geologinis kontekstas: kodėl Lietuva yra palyginti saugioje zonoje
Lietuvos teritorija priklauso stabiliam Rytų Europos platformos regionui. Tai reiškia, kad mes esame toli nuo aktyvių tektoninių plokščių ribų, kurios generuoja pačius stipriausius ir niokojančius žemės drebėjimus. Didžioji dalis pasaulio seisminio aktyvumo yra sutelkta šiose zonose, kur plokštės susiduria, slysta viena po kita arba tolsta viena nuo kitos. Lietuva, savo ruožtu, yra įsitaisiusi „ramiojoje“ plokštės dalyje.
Visgi, tai nereiškia, kad po mūsų kojomis nevyksta jokių procesų. Seisminis aktyvumas Lietuvoje egzistuoja, tačiau jis yra susijęs ne su tektoninių plokščių judėjimu, o su vietiniais giliaisiais lūžiais plutoje, kurie yra likučiai iš senovės geologinių epochų. Šie lūžiai gali „atsibusti“, kai pasikeičia slėgis arba vyksta izostatiniai pokyčiai – žemės plutos kilimas ar leidimasis po to, kai prieš tūkstančius metų atsitraukė ledynai. Tokie virpesiai vadinami intraplokštiniais žemės drebėjimais. Jie dažniausiai yra silpni, trumpi ir retai sukelia didelę žalą.
Ar turėtume nerimauti dėl pastatų stabilumo?
Pagrindinė baimė, kylanti kalbant apie žemės drebėjimus, dažniausiai yra susijusi su mūsų būsto saugumu. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos statybos reglamentai, nors ir nėra tokie griežti kaip seismiškai aktyviose zonose, numato tam tikrus reikalavimus, užtikrinančius pastatų patvarumą. Tačiau čia reikia atskirti du dalykus: pastato atsparumą vibracijoms ir jo konstrukcinį stabilumą.
Dauguma senos statybos pastatų Lietuvoje nebuvo projektuoti su mintimi apie žemės drebėjimus. Visgi, jų mūrinės sienos ir masyvios konstrukcijos dažnai yra pakankamai tvirtos, kad atlaikytų silpnus virpesius, kokius mes galime pajusti mūsų regione. Šiuolaikiniai pastatai, projektuojami naudojant modernesnes medžiagas ir technologijas, taip pat pasižymi geru atsparumu dinaminėms apkrovoms, nors pagrindinis jų projektavimo tikslas visada buvo apsauga nuo vėjo apkrovų ir sniego svorio, o ne seisminių bangų.
Didžiausia rizika ne visada kyla iš pačio žemės drebėjimo, o iš galimų konstrukcijų pažeidimų – pavyzdžiui, jei pastatas jau yra avarinės būklės, net ir nedidelis virpesys gali sukelti plyšių plitimą arba kaminų bei kitų išorinių detalių griūtį. Todėl reguliari pastatų techninė priežiūra yra geriausia prevencinė priemonė.
Istoriniai duomenys: ar Lietuvoje būta stiprių drebėjimų?
Lietuvos seismologų duomenimis, per visą stebėjimų istoriją mūsų šalyje yra fiksuota keletas žemės drebėjimų, kuriuos juto gyventojai. Svarbiausi jų buvo:
- 1908 m. įvykęs žemės drebėjimas prie Gudijos ir Lietuvos sienos (Gudijos pusėje), kurio stiprumas siekė apie 5 balus pagal Richterio skalę. Jį juto nemaža dalis Pietų Lietuvos gyventojų.
- 2004 m. įvykęs Kaliningrado srities žemės drebėjimas. Tai buvo vienas ryškiausių įvykių modernioje istorijoje. Nors epicentras buvo už Lietuvos ribų, virpesius juto daugelis gyventojų Vakarų Lietuvoje, buvo pranešta apie lengvus pastatų pažeidimus.
- Keletas mažesnių virpesių, kuriuos fiksavo tik jautrūs seismografai, o gyventojai jų beveik nejuto.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuva nėra visiškai „aseisminė“ zona, tačiau stiprūs, griūtis sukeliantys įvykiai čia yra itin retas reiškinys, tikimybė jiems pasikartoti yra labai maža.
Kaip elgtis žemės drebėjimo metu?
Nors tikimybė patirti griaunantį žemės drebėjimą Lietuvoje yra minimali, žinoti bazinius saugumo veiksmus yra naudinga kiekvienam. Pagrindinė taisyklė – nepanikuoti ir elgtis racionaliai.
- Jei esate patalpoje: Nedelsdami slėpkitės po tvirtu stalu ar kitu baldu, kuris gali apsaugoti jus nuo krintančių daiktų (tinko, šviestuvų, knygų lentynų). Laikykitės už stalo kojos. Jei stalo nėra, atsistokite vidinėje sienos pusėje, kampuose, atokiau nuo langų, veidrodžių ar sunkių baldų, kurie gali nuvirsti. Svarbiausia – saugoti galvą.
- Jei esate lauke: Išeikite į atvirą vietą, toliau nuo pastatų, medžių, elektros laidų ir stulpų. Krintantys objektai (plytos, stiklo šukės) yra didžiausia grėsmė.
- Jei esate automobilyje: Sustokite saugioje vietoje, kuo toliau nuo pastatų, viadukų, tiltų ar elektros linijų. Likite automobilyje, kol virpesiai nurims.
- Svarbu žinoti: Niekada nebandykite bėgti laiptais ar naudotis liftu. Liftai gali užstrigti, o laiptai – būti pažeisti ir tapti itin pavojingi.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms namuose
Nors žemės drebėjimai nėra pagrindinė grėsmė Lietuvoje, bendras pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra rekomenduojamas kiekvienai šeimai. Tai ne tik padės jaustis ramiau, bet ir bus naudinga kitų nenumatytų įvykių (pvz., ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių) atveju.
Rekomenduojama turėti „išgyvenimo kuprinę“, kurioje būtų:
- Geriamojo vandens (bent 3 litrai žmogui parai).
- Negendančių maisto produktų (konservai, batonėliai).
- Pirmosios pagalbos rinkinys ir būtiniausi vaistai.
- Prožektorius su papildomais elementais.
- Radijo imtuvas (baterijomis maitinamas).
- Svarbių dokumentų kopijos.
- Šilti drabužiai ir antklodė.
Taip pat svarbu namuose pritvirtinti aukštus baldus (spintas, lentynas) prie sienų, kad drebėjimo metu jie nenuvirstų. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas apsaugoti save ir artimuosius.
Dažniausiai užduodami klausimai apie žemės drebėjimus
Ar Lietuvoje įmanomas stiprus (pvz., 7 ar daugiau balų) žemės drebėjimas?
Remiantis geologiniais duomenimis, tokio stiprumo žemės drebėjimai Lietuvos teritorijoje yra geologiškai neįmanomi. Mūsų tektoninė struktūra neturi potencialo kaupti tokio dydžio energijos, kurią atpalaiduotų 7 ar daugiau balų žemės drebėjimas. Didžiausias tikėtinas stiprumas yra gerokai mažesnis.
Kodėl kartais jaučiu virpesius, o seismologai jų nefiksavo?
Tai gali būti susiję su stipriais transporto srautais (ypač sunkiasvorių mašinų), pramonine veikla (sprogdinimai karjeruose, sunkių mechanizmų darbas) arba tiesiog subjektyviu pojūčiu. Kartais žmonės gali palaikyti staigų pastato nusėdimą ar stiprų vėjo gūsį žemės drebėjimu.
Ar per žemės drebėjimą reikia išjungti dujas ir elektrą?
Tik tuo atveju, jei jaučiate dujų kvapą arba matote elektros laidų pažeidimus. Jei drebėjimas stiprus, saugiau išjungti pagrindinį dujų ventilį, kad išvengtumėte gaisro pavojaus dėl galimo dujų nuotėkio.
Ar gyvenimas aukštesniame namo aukšte padidina riziką?
Taip, gyvenant aukštesniuose aukštuose virpesiai jaučiami stipriau, nes pastatas veikia kaip svirtis. Be to, aukščiau esančiuose butuose daiktai gali lengviau virsti. Tačiau šiuolaikiniai daugiaaukščiai dažniausiai yra projektuojami su didesniu lankstumo koeficientu.
Svarbiausi veiksmai po žemės drebėjimo
Kai virpesiai nurimsta, svarbu išlikti budriems. Pirmiausia patikrinkite, ar nėra sužeistų žmonių aplinkoje, ir suteikite pirmąją pagalbą. Tada įvertinkite situaciją pastate: ar nėra įtrūkimų sienose, ar nejaučiamas dujų kvapas, ar nėra nutrauktų elektros laidų. Jei pastatas atrodo nesaugus, nedelsdami išeikite į lauką, pasiėmę būtiniausius daiktus. Stenkitės naudotis tik laiptais.
Būdami lauke, venkite vietų, kur gali kristi nuolaužos nuo pastatų fasadų ar kaminų. Klausykitės oficialių pranešimų per radiją ar mobiliuosius telefonus, sekite vietos valdžios ir civilinės saugos nurodymus. Būkite pasiruošę pakartotiniams požeminiams smūgiams, kurie dažniausiai būna silpnesni už pagrindinį, bet vis tiek gali kelti pavojų jau pažeistoms konstrukcijoms. Pagrindinis patarimas – išlikti ramiam ir pasitikėti oficialia informacija, vengiant nepatikrintų gandų, kurie ypač greitai plinta socialiniuose tinkluose ekstremalių situacijų metu.
